Žiemos uosto teritorija

• „KLASCO“ istorinėje miesto dalyje įsigyti 2 pastatai, kuriems detaliuoju planu turėjo būti suformuoti sklypai pastatų eksploatacijai, virto pretekstu organizuoti detalųjį planą Vitės kvartalui ir daliai nuomojamos valstybinio uosto teritorijos, kuriuo „KLASCO“ perėmė net 2.84 ha miesto žemės. Įmonė sunaikino išlikusius vertingus istorinius pastatus, senamiesčio gatvelių tinklą ir tašytų akmenų Uosto gatvę.
• Įmonė visiškai ignoravo tuomet galiojusį Klaipėdos miesto bendrąjį planą (patvirtintą 1997-tais) ir iki šiol neįgyvendino „Teritorijos tarp Uosto, Naujojo Uosto ir Sankryžos gatvių detaliojo plano” (2000-03-30 miesto tarybos patvirtinto sprendimu Nr. 49.) ir kartu su detalaus plano prievolėmis pasirašytos teritorijos infrastruktūros sutarties vystymo (sprendimo priedas Nr. 2) – tikslinės teritorijos infrastruktūros plėtojimo įsipareigojimų miestui, kurie buvo neatsiejama patvirtinto detaliojo plano dalis.
• Visuomeninėje/komercinėje miesto teritorijoje pastatytos neteisėtos sandėliavimo palapinės, kurios nebuvo pašalintos pasibaigus numatytam jų naudojimo terminui. Vietoje susitarimo su miestu laikymosi naudojami teisiniai išvedžiojimai, „KLASCO“ vilkina laiką, o laikinus pastatus teisiniais procesais bando įteisinti jų naudojimui neribotam laikui.
• Pagal galiojančią tvarką 2017-tais metais taryboje patvirtintoje koncepcijoje Žiemos uosto teritorija numatoma kaip konversinė, o miesto teritorijoje esančios laikinos „KLASCO“ palapinės pripažįstamos kaip Klaipėdos istorinio miesto teritorijoje stovintys objektai. Naujieji bendrojo plano sprendiniai Žiemos uosto ir net miesto centro teritorijos dalį su laikinaisiais uosto statiniais jau žymi kaip inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, tokiu būdu pažeisdami Klaipėdos miesto istorinio centro ribas nustatytas Klaipėdos senamiesčio ir istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais.
• Negana to, šioje teritorijoje “KLASCO” perkrauna amonio nitrato trąšas, kurios ES direktyvų 96/82/EB ir 2003/105/EB nuostatomis, priskiriamos pavojingosioms medžiagoms. Pati įmonė nustato, jog kilus gaisrui laive dėl įvairių fizinių šių trąšų savybių ir grandininės reakcijos, sprogimo galimybė yra reali. Tokio sprogimo atveju beveik 25 tūkstančiai Klaipėdos miesto gyventojų atsirastų pavojaus zonoje.