Klaipėdos miesto centro (uosto teritorijos) konversija

• Uosto svarba grindžiama jo indėliu nacionaliniam BVP, tačiau mažai diskutuojama, kad Klaipėdos miesto urbanistinės konversijos komercinis potencialas marių prieigose, yra šešis kartus didesnis, remiantis konkrečiais skaičiavimais. Ilgametes nuomos sutartis turinčios krovos bendrovės kaip komerciniai objektai galėtų nesunkiai surasti vidinį komercinį interesą pačios tapti urbanistinėmis vystytojomis (kuriant turizmo, verslo, aukštos kvalifikacijos paslaugų centrus, kultūros objektus, ir t.t.). Pasaulyje gausu krovos uostų konversijos pavyzdžių ir reta miestų, kurių centrinės pakrantės būtų išnaudojamos tokiu komerciškai neefektyviu ir žalingu visuomenės atžvilgiu būdu, kaip Klaipėdoje.
• Siekiant palikti atviras galimybes ieškoti racionalių ir visoms pusėms naudingų būdų kurti urbanistinės plėtros sąlygas socialiai gyvybingo ir komerciškai patrauklaus miesto vystymuisi, bendrojo plano sprendiniuose būtina užtikrinti konversijos galimybę visame Klaipėdos miesto marių pakrantės ruože. Uosto bendrojo plano sprendiniai, net kaip aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, negali uždrausti miestui turėti pamario miesto urbanistinę viziją ir numatyti konversiją šiuo metu uosto valdomoje teritorijoje. Konversijos galimybės numatymas Klaipėdos miesto vizijoje sudaro sąlygas produktyviam dialogui ir deryboms tarp miesto ir uosto.