1. Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijai buvo pritarta nepaisant LR teritorijų planavimo įstatymo.
Rengiant naująjį Klaipėdos miesto bendrąjį planą buvo pažeista LR teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka ir procedūros. Tai sąlygojo miestui žalingus sprendinius, tokius kaip nesubalansuota urbanistinė plėtra pajūrio ir Smiltynės miškų sąskaita, bei numatoma maksimali uosto krovos infrastruktūros plėtra miesto ir gyventojų gerovės sąskaita.
2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T2-159 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė „Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui (teritorijos raidos alternatyvai)“, kuriame numatyta tik pietinė uosto plėtra. Vadovaujantis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka, miesto taryboje patvirtinta koncepcija buvo pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimui. Tačiau 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. AD1-477 direktorius vienašališkai pritarė visiškai kitam, taryboje netvirtintam koncepcijos variantui, kuriame numatyta ne tik pietinė uosto plėtra, o maksimali uosto plėtra su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage.
Šiuo metu situacija su dviem Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos variantais yra tokia, kad 2017-ais metais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo yra patvirtinta koncepcija (su pietine uosto plėtra) tebegalioja, tačiau pritarimo koncepcijai procedūra teisiškai liko neužbaigta, nes jai iki šiol yra nepritarta administracijos direktoriaus įsakymu. Tuo tarpu antroji Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcija (su maksimalia uosto plėtra), kuriai administracijos direktoriaus 2019 metų kovo mėnesio 18 dienos įsakymu Nr. AD1-477 buvo „pritarta“, taip ir neįsigaliojo, kadangi jai nebuvo pritarta miesto taryboje.
Toliau rengiant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, sprendinių konkretizavimo etape turi būti konkretizuojami koncepcijos, kuriai raštu pritarė savivaldybės administracijos direktorius (planavimo organizatorius), sprendiniai. Tačiau parengti Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniai neatitinka 2017-ais metais miesto tarybos sprendimu pritartam tik pietinės uosto plėtros variantui. Negana to, dabartiniai Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniai neatitinka ir to koncepcijos varianto (su maksimalia uosto plėtra), kuriam „pritarė“ tuometinis savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas.
Atitinkamai, dabartinis Klaipėdos miesto bendrojo plano statusas neatitinka LR teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes nėra užbaigta pritarimo Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijai tik su pietine uosto plėtra procedūra.
Su 2017-ųjų ir 2019-ųjų koncepcijų variantais ir konkretizuotais sprendiniais galite susipažinti čia: https://www.klaipeda.lt/lt/teritoriju-planavimas/urbanistinio-planavimo-programa/klaipedos-miesto-bendrojo-plano-keitimas/2590