2. Esama uosto veiklos įtaka – itin nedraugiška gyvybingo ir tvaraus miesto urbanistinei raidai ir visuomenės gerovei, todėl planuojami uosto plėtros užmojai Klaipėdos miesto bendrajame plane, rekreacinių ir kitų miesto infrastruktūros resursų sąskaita – netoleruotini.
Urbanistiškai bei socialiai gyvybingas miestas ir tarši pramonės bei krovos uosto veikla – nesuderinami. Ypač vertingus ir gausius rekreacinio potencialo resursus valdantis didžiausias Lietuvos pajūrio miestas paradoksaliai pirmauja šalyje pagal oro taršos, sergamumo ir mirtingumo rodiklius.
Todėl, mes vienareikšmiškai pasisakome už centrinės miesto dalies uosto teritorijos konversiją pagal 2017-ų metų liepos 14 dienos Klaipėdos miesto tarybos sprendimą Nr. T2-159, kuriuo buvo pritarta miesto bendrojo plano koncepcijos variantui tik su pietine uosto plėtra. Reikalaujame, jog Klaipėdos miesto bendrajame plane būtų suplanuota Žiemos Uosto teritorijos, šiuo metu valdomos KLASCO, konversija. Taip pat naujasis Klaipėdos miesto bendrasis planas turėtų numatyti konversijos perspektyvą visai centrinei Klaipėdos miesto daliai, kurioje veikia ir kitos taršios uosto įmonės. Jau dabar, būtina ieškoti būdų šias įmones iškelti į urbanistinio ir socialinio konflikto galimybei neutralias teritorijas, o atsilaisvinusiose itin vertingose teritorijose vystyti visuomenei naudingus projektus, nes LR Teritorijų planavimo įstatymas 14-uoju straipsniu numato, kad Savivaldybės lygmens bendrieji planai galioja neterminuotai.
Bendrojo plano sprendiniuose taip pat numatoma miesto stadiono likvidavimo galimybė, išorinio uosto infrastruktūros koridoriaus ir jo buferinių juostų įrengimo pretekstu. Siekiant nepažeisti visuomenės ir miesto urbanistinės gerovės interesų, reikalaujame, pakeisti šį Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinį ir išsaugoti Klaipėdos Centrinį Stadioną miestiečių reikmėms.